1888 m.

Metai: 1885 1886 1887 - 1888 - 1889 1890 1891 MDCCCLXXXVIII metai

Dešimtmečiai: 7-as 8-as - 9-as - 10-as 1-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

1888 metai (1 kat., 1 psl.)

Ž • A • R Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1337 ԹՎ ՌՅԼԷ Bahajų kalendoriuje 44 – 45 Berberų kalendoriuje 2838 Bizantijos kalendoriuje 7396 – 7397 Budistų kalendoriuje 2432 Etiopų kalendoriuje 1880 – 1881 Hebrajų kalendoriuje 5648 – 5649 Indų Kalijugos kalendoriuje 4989 – 4990 Indų Saka kalendoriuje 1810 – 1811 Indų Vikramo kalendoriuje 1943 – 1944 Iraniečių kalendoriuje 1266 – 1267 Japonų kalendoriuje Meiji 21 (明治21年) Kinų kalendoriuje 4524/4584 — iki — 4525/4585 Koptų kalendoriuje 1604 – 1605 Korėjiečių kalendoriuje 4221 Musulmonų kalendoriuje 1305 – 1306 Mianmaro kalendoriuje 1250 Tajų saulės kalendoriuje 2431

1888 m. buvo keliamieji metai, prasidedantys sekmadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Lapkritis

• Baigtas statyti apsauginis pylimas nuo Rusnės iki Šyškrantės mokyklos.

Nedatuoti

• Baigtas statyti tiltas į Baltijos jūrą Palangoje;
• Įsteigta lietuviška bendrovė Dvarčionių keramika, didžiausia plytelių gamintoja Baltijos šalyse.

^[Sausis]

• Sausio 1 d. – Adomas Mika, publicistas, spaudos darbuotojas (m. 1931 m.).
• Sausio 5 d. – Jonas Kriščiūnas, Lietuvos agronomas, bitininkas (m. 1973 m.).
• Sausio 14 d. – Antanas Kaminskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1956 m.).
• Sausio 18 d. – Ona Gruzdytė-Bugailiškienė, Lietuvos bibliotekininkė, pedagogė (m. 1970 m.).
• Sausio 26 d. – Jonas Valaitis, pedagogas, spaudos darbuotojas, politinis veikėjas. Jono Valaičio – JAV visuomenės ir mokslo veikėjo, tėvas (m. 1978 m.).
• Sausio 31 d. – Motiejus Pečiulionis, Lietuvos karinis ir politinis veikėjas, brigados generolas. Vienintelis Lietuvoje buvo apdovanotas trimis Vyčio kryžiaus ordinais (m. 1960 m.).

^[Kovas]

• Kovo 30 d. – Edvardas Adamkavičius, Lietuvos karinis veikėjas, divizijos generolas (m. 1957 m.).

^[Balandis]

• Balandžio 11 d. – Eliziejus Draugelis, gydytojas, Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas (m. 1981 m.).

^[Gegužė]

• Gegužės 8 d.:
  • Liudvikas Abromavičius, pedagogas, Lietuvos, Telšių ir Kauno politinis bei visuomenės veikėjas (m. 1966 m.).
  • Stasys Tijūnaitis, pedagogas, žurnalistas, poetas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1966 m.).
• Gegužės 11 d. – Jonas Vilkaitis, kooperatininkas, visuomenės ir politinis veikėjas (m. 1975 m.).

^[Birželis]

• Birželio 14 d. – Jokūbas Šernas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, teisininkas, visuomenininkas, žurnalistas (m. 1926 m.).
• Birželio 20 d. – Julius Čaplikas, pedagogas, Lietuvos valstybės, visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas (m. 1941 m.).

^[Liepa]

• Liepos 28 d. – Elena Kutorgienė-Buivydaitė, Lietuvos akių ligų gydytoja, visuomenės veikėja (m. 1963 m.).
• Liepos 31 d. – Ignas Starkus, Romos katalikų prelatas, pedagogas, kapelionas (m. 1956 m.).

^[Rugpjūtis]

• Rugpjūčio 13 d. – Jurgis Gerulis, Lietuvos kalbininkas, baltistas, filosofijos daktaras (m. 1945 m.).
• Rugpjūčio 15 d. – Pranas Lavinskas, JAV lietuvių socialistų ir visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
• Rugpjūčio 25 d. – Jurgis Čepulionis, Lietuvos boksininkas, pirmasis lietuvių kilmės boksininkas, tapęs pasaulio čempionu (m. 1960 m.).

^[Rugsėjis]

• Rugsėjo 4 d. – Steponas Dargis, vargonininkas ir chorvedys (m. 1965 m.).
• Rugsėjo 6 d. – Vladimiras Dubeneckis, Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas (m. 1932 m.).
• Rugsėjo 18 d. – Jonas Jankus, Lietuvos vargonininkas ir chorvedys (m. 1944 m.).
• Rugsėjo 23 d. – Linas Janulionis, Lietuvos karo gydytojas, sanitarijos pulkininkas (m. 1940 m.).
• Rugsėjo 28 d. – Vaclava Fleri, Lietuvos ir Lenkijos dailininkė (m. 1983 m.).
• Rugsėjo 29 d. – Pranas Dailidė, Lietuvos visuomenės veikėjas, diplomatas, žurnalistas (m. 1965 m.).

^[Spalis]

• Spalio 10 d. – Elena (Emilija) Šabinienė (Norkutė, Norkūnienė), I Seimo (1922–1923) narė, komunistų partijos aktyvistė (m. 1972 m.).

^[Lapkritis]

• Lapkričio 2 d. – Vladas Petronaitis, advokatas, atsargos karininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis (m. 1941 m.).
• Lapkričio 11 d. – Jaroslavas Rimkus, pedagogas, dailininkas, etnografas, publicistas, visuomenės veikėjas (m. 1976 m.).
• Lapkričio 23 d. – Pijus Adomavičius, chorvedys, kompozitorius, kultūros veikėjas (m. 1978 m.).

^[Gruodis]

• Gruodžio 14 d. – Kristupas Čibiras, Lietuvos kunigas, teologas, Vilniaus krašto visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• Gruodžio 19 d. – Antanas Dailidė, Romos katalikų kunigas, kanauninkas, publicistas (m. 1949 m.).
• Gruodžio 21 d. – Jonas Janulis, Lietuvos tapytojas, pedagogas (m. 1973 m.).
• Gruodžio 29 d. – Stasys Audėjus, lietuvių dainininkas (bosas) (m. 1958 m.).

^[Nedatuota]

• Erdmonas Simonaitis, Mažosios Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas (m. 1969 m.).
• Jurgis Daukšys, darbininkas, Lietuvos politinis veikėjas.

• Balandžio 30 d. – Gasparas Baltakis, poetas (m. 1912).^[1]

• Sausio 13 d. – Juzefas Čechavičius, Lietuvos fotografas (g. 1818 m.).
• Gegužės 23 d. – Liudvikas Gediminas Beržanskis, aušrininkas, lietuvybės platintojas (g. 1864 m.).
• Lapkričio 24 d. – Mykolas Miežinis, Lietuvos kalbininkas, kunigas (g. 1827 m.).

• Rafailas Natanas Rabinovičius, iš Žagarės kilęs žydų rašytojas, mirė Kipre.

• Kovo 31 d. – užbaigta Eifelio bokšto statyba Paryžiuje (atidarytas gegužės 6);
• Balandžio 6 d. – Vokietija įsigyja Naūrų;
• Gruodžio 23 d. – apimtas depresijos olandų tapytojas Vincentas van Gogas (Vincent van Gogh) nusipjovė savo kairę ausį.

Nedatuoti

• Internacionalizuojamas Sueco kanalas;
• Išleistas pirmasis „National Geographic Magazine“ numeris;
• Brazilijoje panaikinama vergovė;
• Britai aneksuoja Kalėdų salą, Kuko salos tampa protektoratu;
• Londone Džekas Skerdikas nužudė 5 moteris;
• Rusų kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas parašė „Šacherezadą“;
• Čilė aneksuoja Velykų salą;
• Įkurtas Pastero institutas.

• Kovo 10 d. – Karlis Ievinis, latvių žurnalistas, rašytojas (m. 1977 m.).
• Gegužės 19 d. – Nikolajus Švernikas, tarybinis politinis veikėjas, paskutiniais Josifo Stalino valdymo metais (1946–1953) - nominalus TSRS vadovas (TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas) (m. 1970 m.).
• Birželio 6 d. – Valerianas Kuibyševas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, nuo 1927 m. iki mirties buvo TSKP CK Politinio biuro narys. Artimas J. Stalino bendražygis, daug prisidėjęs prie jo valdžios įtvirtinimo, aktyvus industrializacijos ir kolektyvizacijos ir pirmųjų penkmečių organizatorius (m. 1935 m.).
• Birželio 17 d. – Heincas Vilhelmas Guderianas, Vokietijos karinis veikėjas, karybos teoretikas, motorizuotų karybos metodų „tėvas“, generolas pulkininkas (m. 1954 m.).
• Liepos 5 d. – Herbert Spencer Gasser, 1944 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1963 m.).
• Liepos 22 d. – Selman Abraham Waksman, 1952 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[2] (m. 1973 m.).
• Liepos 23 d. – Raimondas Čandleris, meniškiausias kietojo detektyvo atstovas, populiarių apsakymų apie privatų seklį Filipą Marlou, autorius (m. 1959 m.).
• Liepos 24 d. – Nilsas Obergas, Švedijos archeologas (m. 1957 m.).
• Rugpjūčio 16 d. – Tomas Edvardas Lorensas, Didžiosios Britanijos keliautojas, archeologas, lakūnas, karinis veikėjas, pulkininkas leitenantas (m. 1935 m.).
• Rugpjūčio 20 d. – Tôn Đức Thắng, Vietnamo politikas. Paskutinis Vietnamo Demokratinės Respublikos prezidentas nuo 1969 iki 1976 ir 1-asis Vietnamo prezidentas nuo 1976 iki 1980 (m. 1980 m.).
• Rugsėjo 16 d. – Frans Eemil Sillanpaa, Suomių rašytojas. 1939 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1964 m.).
• Rugsėjo 26 d. – Tomas Sternsas Eliotas, vienas didžiausių XX amžiaus poetų. 1948 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1965 m.).
• Spalio 27 d. – Nestoras Ivanovičius Machno, anarcho-komunistas, Ukrainos revoliucionierius nesutikęs susivienyti su bolševikais po Spalio Revoliucijos (m. 1934 m.).
• Spalio 28 d. – Karlis Zalė, Latvijos skulptorius (m. 1942 m.).
• Lapkričio 10 d. – Andrejus Tupolevas, tarybinis aviakonstruktorius, TSRS Mokslų akademijos narys, generolas pulkininkas (1968 m.) (m. 1972 m.).
• Gruodžio 28 d. – Frydrichas Vilhelmas Murnau, vienas įtakingiausių nebyliojo kino laikotarpio Vokietijos kino režisierių. Aktyvus XX a. 3-iojo dešimtmečio ekspresionizmo judėjimo Vokietijos kine veikėjas. Kai kurie F. W. Murnau nebyliojo kino filmai pražuvo, bet daugelis išliko (m. 1931 m.).

Nedatuota

• Čandrasekara Venketa Ramanas, indų fizikas, 1930 m. Nobelio fizikos premijos laureatas (m. 1970 m.).

• Rugsėjo 18 d. – Archibald Stansfeld Belaney (Hastingse Didžioji Britanija), garsus Kanados gamtosaugininkas ir rašytojas, plačiau žinomas kaip Pilkoji Pelėda.

• Sausio 8 d. – Andrėjis Dyrikis, latvių visuomenės veikėjas, kalbininkas, publicistas ir vertėjas (g. 1853 m.).
• Sausio 15 d. – Francesco Carrara, italų baudžiamosios teisės profesorius, baudžiamosios teisės Klasikinės mokyklos atstovas, mirties bausmės panaikinimo šalinininkas; liberalų politikas (g. 1805 m.).
• Sausio 31 d. – Jonas Boskas, katalikų kunigas, 1934 metais paskelbtas šventuoju – auklėtojų ir katalikų mokytojų globėju (g. 1815 m.).
• Kovo 9 d. – Vilhelmas I, Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius (g. 1797 m.).
• Balandžio 14 d. – Nikolajus Miklucho-Maklajus, rusų keliautojas, antropologas, etnografas, geografas (g. 1846 m.).
• Birželio 20 d. – Johanesas Hermanas Cukertortas, Vokietijos ir Lenkijos žydų šachmatininkas. Jis buvo vienas stipriausių pasaulio šachmatininku nuo 1870-ųjų iki 1880-ųjų. 1886-aisiais pralošė mačą Vilhelmui Šteinicui. Tas mačas laikomas oficialia varžybų dėl pasaulio čempiono titulo pradžia (g. 1842 m.).
• Liepos 15 d. – Frydrichas III, Prūsijos karalius ir Vokiečių imperatorius, valdęs 99 dienas (g. 1831 m.).
• Rugsėjo 11 d. – Domingo Faustino Sarmiento Albarracín, Argentinos prezidentas (nuo 1868 iki 1874 m.), švietėjas, rašytojas (g. 1811 m.).