1939 m. Vokietijos gyventojų surašymas 1939 m. Vokietijos gyventojų surašymas vyko 1939 m. gegužės 17 d. Surašymo metu priskaičiuota 90,0 mln. gyventojų.[1] Surašymas apėmė dalį dabartinės Lietuvos teritorijos – Rytprūsiuose buvusią Mažąją Lietuvą: Rytų Prūsijos provincijoje buvo priskaičiuota 3336,8 tūkst. gyventojų, tačiau Klaipėdos krašte surašymui pasiruošti nespėta, todėl jam buvo priskirti 1925 m. Vokietijos gyventojų surašymo rezultatai.
1939 m. surašymas buvo vykdomas 15 Vokietijos žemių, 10 Prūsijos provincijų, 53 valstybinėse apygardose, Berlyne ir Hamburge, 670 apskričių, 223 žemių apskrityse, 225 miestų apskrityse. Surašymą atliko slaptosios tarnybos ir iki 1941 m. kovo surašymo duomenys nebuvo skelbiami.[2]
Rezultatai
Iš viso suskaičiuota 79 375 281 gyventojų. Kai kurios teritorijose, kurios buvo ką tik užimtos, dėl logistinių priežasčių surašymai neįvyko, bet buvo priskaičiuoti jų gyventojai pagal paskutinius tų regionų surašymų rezultatus – tai galiojo ir Mažosios Lietuvos apskritims, perimtoms iš Lietuvos:[3]
Prūsija
Žemė |
Gyventojų skaičius |
Procentas nuo visų gyventojų |
Procentas krašte
|
Prūsija |
40.941.155 |
51,58 |
100
|
Prūsijos dalys: |
|
|
|
Rytų Prūsijos provincija |
2.413.447 |
3,04 |
5,89
|
Brandenburgo Marka |
2.912.388 |
3,67 |
7,11
|
Pomeranija |
2.330.445 |
2,94 |
5,69
|
Silezija |
4.788.452 |
6,03 |
11,7
|
Saksonijos provincija |
3.549.429 |
4,47 |
8,67
|
Šlėzvigas-Holšteinas |
1.538.888 |
1,94 |
3,76
|
Hanoveris |
3.406.496 |
4,29 |
8,32
|
Vestfalija |
5.146.791 |
6,48 |
12,57
|
Hesenas-Nasau |
2.632.836 |
3,32 |
6,43
|
Reino provincija |
7.827.795 |
9,86 |
19,12
|
Hohencolernų žemė |
73.169 |
0,09 |
0,18
|
Berlynas |
4.321.521 |
5,44 |
10,56
|
Vokietija
Žemė |
Gyventojų skaičius |
Procentas nuo visų gyventojų
|
Bavarija |
8.050.473 |
10,14
|
Saksonija |
5.158.329 |
6,5
|
Viurtembergas |
2.851.385 |
3,59
|
Badenas |
2.457.323 |
3,1
|
Tiuringija |
1.713.849 |
2,16
|
Hanzos miestas Hamburgas |
1.698.388 |
2,14
|
Hesenas |
1.445.933 |
1,82
|
Meklenburgas |
876.412 |
1,10
|
Braunšveigas |
569.171 |
0,72
|
Oldenburgas |
555.916 |
0,70
|
Brėmenas |
445.067 |
0,56
|
Anhaltas |
420.606 |
0,53
|
Lipės žemė |
183.713 |
0,23
|
Šaumburgas-Lipė |
52.053 |
0,07
|
Saro kraštas |
823.978 |
1,04
|
Sudetai |
2.919.648 |
3,68
|
Austrija
Žemė |
Gyventojų skaičius |
Procentas nuo visų gyventojų |
Procentas krašte
|
Austrija |
6.881.457 |
8,67 |
100
|
Austrijos dalys: |
|
|
|
Viena |
1.912.608 |
2,41 |
27,79
|
Žemutinis Dunojus |
1.671.458 |
2,11 |
24,29
|
Aukštutinis Dunojus |
1.018.721 |
1,28 |
14,80
|
Štirija |
1.107.039 |
1,39 |
16,09
|
Karintija |
439.721 |
0,55 |
6,39
|
Zalcburgas |
253.618 |
0,32 |
3,69
|
Tirolis |
323.456 |
0,41 |
4,70
|
Forarlbergas |
154.836 |
0,20 |
2,25
|
Šaltiniai
Nuorodos
Lietuvos gyventojų surašymų chronologija |
---|
| Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | | | | Rusijos Imperija | | | Vokietijos Imperija | | | Lenkijos Respublika | | | Vokietijos Reichas | | | Sovietų Sąjunga | | | Lietuvos Respublika | |
|
1939 m. Vokietijos gyventojų surašymas: Rytų Prūsijos provincija |
---|
| Dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo Klaipėdos apskritis, Klaipėdos, Pagėgių ir Šilutės apskritys | | Alnaštyno apygarda |
· Alnaštyno apskritis · Alnaštyno miestas · Johanisburgo apskritis · Lėciaus apskritis · Luko apskritis · Neidenburgo apskritis · apskritis · Osterodės apskritis · Rešliaus apskritis · Zensburgo apskritis | | | Gumbinės apygarda | | | Karaliaučiaus apygarda |
· Barštyno apskritis · Braunsbergo apskritis · Girdavos apskritis · Heilsbergo apskritis · Ylavos apskritis · Karaliaučiaus apskritis · Karaliaučiaus miestas · Labguvos apskritis · Morungo apskritis · Prūsų Olandijos apskritis · Rastenburgo apskritis · Šventapilės apskritis · Vėluvos apskritis · Žuvininkų apskritis | | Šaltinis: Verwaltungsgeschichte.de (2006) von Michael Rademacher |
|
|