Antalieptės tvenkinys
![]() Antalieptės tvenkinys (arba Antalieptės marios) telkšo Zarasų rajone, abipus plento A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , į rytus nuo Antalieptės, 15,5 km į pietvakarius nuo Zarasų, Gražutės regioniniame parke. Kraštovaizdžio draustinis. Suformuotas 1959 m. patvenkus Šventąją 211 km nuo žiočių (45 km nuo ištakų) Antalieptės hidroelektrinės (galia 2550 kW) reikmėms. Prieš pakeliant vandenį, Kauno – Zarasų kelyje rekonstruotas Degučių tiltas. Jėgainė kalnų tipo: marių vandenys daug aukščiau, į turbinas teka didžiuliais vamzdžiais. Pradėjo veikti 1961 m., rekonstruota 2001 m.[1] Antalieptės tvenkinys antras pagal dydį Lietuvoje tvenkinys po Kauno marių. Plotas – 1911 ha. Didžiausias gylis 46 m., vidutinis gylis 7,2 m. Tūris – 12 mln. m³. Tvenkinio ilgis iš rytų į vakarus – 13,5 km, plotis – iki 5 km. Kranto linija 160 km ilgio, labai vingiuota, krantai sausi, apaugę pušynais (Gudelių giria, Gražutės, Sendvario, Bružų, Drobų, Kloviškių, Daneikių, Ąžuolijos ir kt. miškai). Aplink tvenkinį įsikūrę 26 smulkūs kaimai (dalis nebegyvenami). Yra 75 salos. Iš jų didžiausios: Blėkiškių (37 ha), Šiukščių (30 ha), Skeldų (7 ha). Daug vandens paukščių.[2] Rytine pakrante eina kelias 179 Dusetos–Degučiai–Dūkštas , kur Šventoji į tvenkinį įteka po Bikėnų tiltu. Veikia 5 kaimo turizmo sodybos. Rytinėje pakrantėje yra 2 stovyklavietės, kempingas. ![]() Tvenkinys apsėmė 26 ežerus, kai kurių ežerų vandens lygis pakilo keletą metrų, todėl dauguma jų susijungė į bendrą tvenkinį ir tik kai kurių išliko atskiri nuo tvenkinio krantai (Uolys, Lydekis, Sniegiškis). Išnykę ar pakitę ežerai:
Galerija
Šaltiniai
Information related to Antalieptės tvenkinys |