AsklepijasGraikų mitologijoje Asklepijas, Asklepijus, Eskulapas (Aσκλήπιος, „įpjauti“) – medicinos ir gydymo dievas, Apolono ir mirtingosios Tesalijos karaliaus duktės (kita vers. nimfos) Koronidės sūnus. Pagal trečiąją versiją Apolono ir Arsinojės sūnus. Pagal Asklepijo gimimo mitą, Apolonas nužudė nimfą Koronidę už neištikimybę, o kai nimfos palaikai buvo deginami lauže, iš jos įsčių išėmė kūdikį Asklepiją, kurį vėliau nunešė kentaurui Chironui, kad užaugintų jo sūnų. Asklepijas gimė mirtingas, bet vėliau jam buvo suteiktas nemirtingumas. Asklepijas simbolizuoja gydymą, medicinos meną, tuo tarpu jo duktė Higėja – švarumą ir prevenciją. Kartais jis siejamas su Telesforu, kuris simbolizuoja gyvybinių jėgų atgavimą. Asklepijas su Epione susilaukė trijų sūnų ir penkių dukterų: Akeso (gydymo deivė), Jaso (gydymo personifikacija), Panacėjos (gydymo deivė), Aglajos (Hefaisto žmona) ir Higėjos (sveikatos, švaros ir sanitarijos deivė), Machaono (vedė armiją iš Tesalijos ir Aitolijos į Trojos karą), Telesforo (atsigavimo po ligos dievas) ir Polidarijo (vedė armiją į Trojos karą kartu su broliu Machaonu). Jo atributai buvo gaidys ir lazda su apsivijusia gyvate. Buvo aukojami gaidžiai, tai minima Platono dialoguose. Mitai
Kultas
Lietuvių religijojeXV. a. Jonas Dlugošas rašė, kad lietuviai iki priimdami krikštą garbino tuos pačius dievus kaip ir romėnai, taip pat ir dievą Eskulapą, kuris garbintas gyvatėse ir žalčiuose. Tačiau manoma, kad Dlugošas priėjęs išvadų pagal savo stebėjimus, o ši sąsaja atsiradusi lietuviškasias tradicijas lyginant su romėniškosiomis bei mėginat paaiškinti nesuprantamą žalčių kultą. Lietuvių mitologijoje žaltys su sveikata turi sąsajų, tačiau jos nėra esminės ir žaltys nelaikomas gydymo dievu[1]. (Plačiau žr. Aušautas) Literatūra
|