|
Cigaretė Cigaretė – rūkymui skirtas gaminys, pagamintas iš plonai pjaustytų džiovintų tabako lapų[1] (tabakas gali būti maišomas ir su įvairiais priedais). Džiovintas pjaustytas tabakas yra susukamas arba sugrūdamas į iš popieriaus suvyniotą cilindrą (dažniausiai trumpesnį nei 120 mm ir plonesnį nei 10 mm). Vienas cigaretės galas uždegamas, kad rusentų, o per kitą cigaretės galą (dažniausiai su filtru) galima traukti dūmus. Kartais rūkoma naudojant cigaretės laikiklį. Terminas cigaretė skirtas apibūdinti tabako gaminiams, bet gali būti taikomas ir kitiems panašios išvaizdos gaminiams, vietoj tabako užpildytiems žolelėmis ar kanapėmis. Cigaretė nuo cigaro skiriasi mažesniu dydžiu, tuo, kad jos užpildui naudojamas apdorotas tabakas ir kad yra susukama į rūkomąjį popierių. Cigarus dažniausiai sudaro sveiki susukti tabako lapai. Cigarečių rūkymas turi neigiamą poveikį sveikatai dėl tabake esančio nikotino, kuris sukelia stiprią priklausomybę.[2] Apie pusę rūkančiųjų cigaretes miršta nuo tabako sukeltų ligų[3] ir vidutiniškai gyvena 14 metų trumpiau.[2] Pasyvus cigarečių rūkymas sukelia daugelį tokių pačių sveikatos problemų kaip ir rūkymas, tame tarpe vėžį,[4][5][6][7] dėl to daugelyje šalių įstatymiškai ribojamas rūkymas darbo ir viešosiose vietose. Be nikotino cigarečių dūmuose yra daugiau nei 7000 kitų cheminių junginių, tame tarpe arsenas, formaldehidas, cianidas, švinas, anglies monoksidas.[8][9][10][11] Be to, cigarečių rūkymas yra dažna gaisrų priežastis, dėl to nuo 2011 m. Europos Sąjunga ir JAV draudžia specialių priešgaisrinių standartų neatitinkančias cigaretes.[12][13] Istorija
 Seniausios cigarečių formos buvo panašios į cigarus, iš kurių jos kilo. Panašūs į cigaretes gaminiai Centrinėje Amerikoje buvo žinomi apie IX amžių. Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje cigaretės suktos į tam tikrus augalų lapus. Kai jos pasirodė Ispanijoje cigaretės buvo sukamos į kukurūzų lapus, o nuo XVII a. į ploną popierių. Šis gaminys vadintas papelate ir yra atvaizduotas Gojos paveiksluose La Cometa, La Merienda en el Manzanares ir El juego de la pelota a pala (XVIII a.).[14] Apie 1830 m. cigaretės pasiekė Prancūziją, kur jos gavo pavadinimą cigarette; 1845 m. jas pradėjo gaminti Prancūzijos tabako monopolija.[14] Pirmąją cigarečių gamybos mašiną 1847 m. Meksikoje užpatentavo Juan Nepomuceno Adorno.[15] Cigarečių gamybos apimtys gerokai išaugo XIX a. devintajame dešimtmetyje, kai James Albert Bonsack sukūrė cigarečių gamybos mašiną, galėjusią per dieną pagaminamų cigarečių kiekį padidinti nuo 40 000 (sukamų rankomis) iki beveik 4 milijonų (naudojant mašiną).[16] Žoržas Bizė (George Bizet) operoje „Karmen“ (Carmen), pastatytoje Ispanijoje 1830 m., pagrindinė herojė Karmen iš pradžių dirbo cigarečių fabrike. Anglakalbėse šalyse cigaretės, kaip tabako vartojimo forma, išpopuliarėjo per Krymo karą, kai britų kariai ėmė pamėgdžioti sąjungininkų turkų Osmanų karius, kurie vyniodavo tabaką į laikraščio skiautes.[14] Per I ir II pasaulinius karus cigaretės buvo duodamos kareiviams kaip maisto davinio dalis. Per antrąją XX a. pusę daugiau sužinota apie tabako žalą, o tekstiniai perspėjimai ant cigarečių pakelių tapo jų įprasta dalimi. Australijoje ir Kanadoje naudojami tekstiniai ir grafiniai įspėjimai, kuriuose vaizduojamas neigiamas tabako poveikis žmogui. Cigaretės ženkliai patobulėjo nuo jų atsiradimo: atsirado ruoželiai, matomi skersai „rūkymo ašies“, filtrai, įvairių rūšių rūkomasis popierius ir panašūs patobulinimai. Gamyba 1. Filtras, sudarytas iš 95 % celiuliozės acetato 2. Popierius, dengiantis filtrą 3. Sukamasis popierius, dengiantis tabaką 4. Tabako mišinys Komerciškai pagamintos cigaretės yra tariamai paprastas produktas, pagamintas iš tabako mišinio, popieriaus, PVA (polyvinilo acetatas) klijų, skirtų suklijuoti išorinį popieriaus sluoksnį. Dažnai naudojamas ir celiuliozės acetato pagrindu pagamintas filtras.[17] Nors pačių cigarečių gamyba yra paprasta, daug dėmesio yra skiriama kiekvieno iš komponentų gamybai, ypač tabako mišiniui, kurį gali sudaryti daugiau nei 100 komponentų (dauguma iš jų – medžiagos suteikiančios tabakui tam tikrą kvapą). Pagrindinis ingredientas, kuris didina priklausomybę nuo cigarečių, yra dirbtinis tabakas (reconstituted tobacco). Jis turi priemaišų, kurios daro nikotiną lakesnį cigaretei degant.[18] PopieriusPopierius, skirtas laikyti tabako mišiniui, gali būti įvairaus akytumo. Tai užtikrina tinkamą deguonies patekimą cigaretei degant. Popierius gali turėti ir priemaišų, kurios reguliuoja degimo spartą ar sulaiko degimo metu atsiradusius pelenus. Popierius, iš kurio gaminama burnoje laikoma cigaretės dalis, supanti filtrą, apsaugo nuo seilių, apriboja degimą. Jis taip pat praleidžia dūmus per vieną ar dvi eiles mažų, lazeriu padarytų skylučių.[19] Degimas reguliuojamas į popierių primaišant įvairių formų mikrokristalinės celiuliozės. Cigarečių popierius buvo specialiai „sukonstruotas“ derinant įvairaus akytumo popieriaus grupes, kad būtų galima sukurti „saugias“ (fire-safe) cigaretes. Šios cigaretės dega (kai yra tiesiog uždegtos, bet nerūkomos, t. y. – dūmai netraukiami) lėčiau, todėl gali pačios užgesti. Niujorkas buvo pirmoji JAV valstija, pareikalavusi, kad visos parduodamos valstijoje cigaretės atitiktų saugumo standartus. Kanadoje išleido panašų įsakymą, kuris galioja visoje šalyje ir yra paremtas tais pačiais standartais. Dauguma JAV valstijų priėmė arba svarsto panašius įstatymus. Taip pat skaitykiteIšnašos
|
