|
Galicija
Galicija, (Haličas; ukr. Галичина́, rus. Гали́ция, lenk. Galicja, vok. Galizien) – istorinis regionas Rytų Europoje, skirtingais laikotarpiais (visiškai ar iš dalies) priklausęs Kijevo Rusiai, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Lenkijai, Austrijai-Vengrijai, Ukrainos TSR. Šiuo metu regionas padalintas tarp Ukrainos (Lvovo, Ternopilio, Ivano Frankivsko sritys) ir Lenkijos (Pakarpatės, Mažosios Lenkijos vaivadijos). Pagrindinis miestas – Lvovas. Šiaurėje Galicija ribojasi su Voluine, rytuose – su Podole, pietuose – su Huculščina, kuri skiria nuo Užkarpatės. Į vakarus nuo jos yra Mažoji Lenkija. Kadangi XVIII–XIX a. Galicija buvo vadinami keli gretimi administraciniai vienetai (kai kurie jų buvo už Galicijos regiono ribų), tad norint atskirti nuo jų, Galicijos regioną dar linkstama vadinti Rytų Galicija. IstorijaKunigaikštystė981 m. didysis kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius įjungė į Kijevo Rusią. 1087 m. tapo savarankiška kunigaikštyste. Nuo 1200 m. ši kunigaikštystė susijungė su Voluinės kunigaikštyste ir sudarė jungtinę Haličo-Volynės kunigaikštystę. Lenkijos sudėtyje1349 m. regionas aneksuotas Lenkijos. Ilgainiui jame sukurta Rusios vaivadija, kuri buvo Lenkijos karūnos žemė. Habsburgų monarchijos sudėtyje   1772 m., po Pirmojo Respublikos padalinimo Galicija aneksuota Austrijos-Vengrijos. Čia buvo sukurta Habsburgams pavaldi administracinė valda Galicijos ir Lodomerijos karalystė. Po trečiojo padalinimo Austrijos įgytos žemės Mažojoje Lenkijoje buvo pavadintos Vakarų Galicija ir išbuvo iki 1809 m., kuomet jos sugrąžintos Lenkijai (Varšuvos kunigaikštystei). Nuo tada istorinė Galicija pradėta vadinti Rytų Galicija. TarpukarisPo Pirmojo pasaulinio karo Ukrainos Galicijoje trumpam susikūrė Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, tačiau pralaimėjus karą su lenkais, visa Galicijos teritorija atiteko Lenkijai. Čia įkurtos Krokuvos, Lvovo, Tarnopolio, Stanislavo vaivadijos. Po II pasaulinio karoNuorodos
|
||||||||||||||||||||||||||||||
