|
Istorinis kelias Sankt Peterburgas–Varšuva
Istorinis kelias Sankt Peterburgas–Varšuva – istorinis pašto kelias (traktas), jungęs Sankt Peterburgą (Rusija) ir Varšuvą (Lenkija). Istorija XVIII a. pab.–XIX a. pr. neskaitlingos pašto siuntos keliavo tarp Rusijos imperijos ir Austrijos–Vengrijos sostinių tarp kurių, po trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, įsivyravo draugiški santykiai. Trasa tarp Europos imperinių sostinių Austrijos–Vengrijos Vienos ir Rusijos Sankt Peterburgo buvo vadinama Traktas Sankt Peterburgas–Viena (rus. Венский дорожный тракт, vok. Poststrasse Wien–Sankt Petersburg). Susidėjo iš daugelio senų kelių, nutiestų paminėtose valstybėse, o taip pat po Trečiojo ATR padalijimo prie carinės Rusijos prijungtų LDK ir Lenkijos karalystės teritorijose buvusių traktų. Važiuojant į šiaurę, trasa kirto Krokuvos, Varšuvos ir Gardino miestus; Vilniaus gubernijoje ji ėjo nuo Benekainių link Vilniaus, po to per Nemenčinę, Bajorus, Arnionis, Švenčionis, Senąjį Daugėliškį, Vidžius, Apsą ir Breslaują (kelias Vilnius–Apsas–Breslauja Lietuvos didžiosios kunigaikštystės laikais Breslaujos paviete skyrė gudų ir lietuvių gyvenamas žemes).[1][2][3] Nors daugelyje išvardintų gyvenviečių buvo įrengtos arklių keitimo stotys, visgi važiuoti šia trasa nebuvo lengva: veikiama atmosferinių kritulių danga ištiždavo, miškuose kelią užversdavo medžiais, Rusijos imperijos gubernijose kelias vingiavo mažai apgyvendintomis vietovėmis. 1826 m. birželio 16 d. Rusijos imperijos senatas nusprendė tiesti naują kelią iš sostinės į Varšuvą, jo trasa turėjo eiti per Dinaburgo ir Kauno tvirtoves (t. y. kiek vakariau nei Traktas Sankt Peterburgas-Viena).[4][5][6] Buvo planuojama kelio atkarpą iki Kauno baigti iki 1833 m., tačiau darbams sutrukdė 1831 m. sukilimas ir eismas prasidėjo tik 1836 m. Kaštai ir pašto veikla Kelio tiesimas vyko ypač sudėtingomis sąlygomis. Iždui kelio atkarpa nuo Daugpilio iki Kauno kainavo 1,225 mln. rublių (6060 rublių kilometrui). 1830–1836 m. tiestas Zarasų–Kauno ruožas pirmasis Lietuvoje turėjo grindinį – kietą suplūkto žvyro dangą[7]. Iš abiejų pusių ėjo gilūs grioviai, apsodinti baltais beržais. Savo laikmečiui tai buvo modernus kelias, darantis įtaką ekonominei plėtrai ir politinei veiklai. Kelio priežiūrai statyti pastatai (pašto stotys, stočių prižiūrėtojų namukai, kelio užkardos, karčiamos). Išsamių duomenų nėra, tačiau išlikę 1857 m. duomenys rodo, kad per metus Utenos pašto stotis aptarnavo 2960 keleivių, jiems pervežti panaudoti 15545 arkliai. Arklių pašto stotysŠalia kelio XIX a. buvo pastatytos pašto arklių keitimo stotys, dauguma šių pastatų yra išlikę ir iki šių dienų:
 
 
Kelias sugriuvus Rusijos imperijaiPrieš Antrąjį pasaulinį karą šio kelio dalis nuo Kauno iki Zarasų buvo vadinama Aukštaičių plentu.[paaiškinti] Lygiagrečiai šiam keliui tarp Jonavos ir Ukmergės taip pat buvo nutiestas ir siaurasis geležinkelis. Dabar Lietuvoje šio kelio maršrutu nutiestas magistralinis kelias A6. Taip pat skaitykiteIšnašos
Šaltiniai ir nuorodos
|
||||||||||||||||||||
