Laivo kapitonasLaivo kapitonas – laivo savininko patikėtinis, laivo įgulos vadovas, kuris atsako už keleivių ir įgulos saugumą, laivo ir gabenamo krovinio išsaugojimą. Į pareigas skiriamas atsižvelgiant į laivo klasę arba tonažą ir turimą kvalifikacijos pažymėjimą, atitinkantį Tarptautinės jūrų organizacijos konvencijų standartus.[1] Laivo kapitonas – tai darbuotojo klasifikacijos laipsnis, taip pat karininko laipsnis. Laivo kapitono pareigosLaivo kapitonas įstatymo ir savo įgaliojimų ribose atstovauja valstybę ir laivo savininką, vadovauja laivo įgulai ir užtikrina visų laive esančių žmonių saugumą, jų turto, laivo ir gabenamo krovinio išsaugojimą. Laivo kapitonas privalo:
Kapitono teisėsKapitonas valdo laivą vienvaldiškumo principo pagrindu (valdymas negali prieštarauti statutui ir jį numatančiam pagrindiniam įstatymui). Visi nurodymai dėl laivo veiklos perduodami tik kapitonui, kuris atsako už jų vykdymą. Kapitonas lieka aukščiausia valdžia, net jei laive esama aukštesnio rango asmenų. Tokie asmenys gali išsakyti kapitonui savo pageidavimus, tačiau neturi teisės komanduoti, kaip iš tiesų tvarkyti ir valdyti laivą. Ginantis nuo piratų ar sukilus laivo įgulai kapitonas turi teisę vartoti šaunamąjį ginklą ir kitas panašias priemones. Be laivo kapitono sutikimo joks asmuo negali būti priimtas ar pasišalinti savavališkai į ir iš laivo įgulą/įgulos. Teisė sutuoktiTeisės sutuokti laive kelionės metu kapitonas dažniausiai neturi. Anglijos laivyne patys kapitonai niekada neturėjo tokios teisės, tačiau netrukdė, jei laive būdavo tinkamai įgaliotų asmenų. Apie įvykusias vestuves kapitonui buvo privalu pažymėti laivo žurnale. JAV kapitonui apskritai uždrausta leisti laive vedybas.[2] Bahamų,[3] Bermudų[4] jūrų teisė kapitoną sutuokti įgalina, ir kruizus organizuojančios firmos tuo naudojasi kaip papildoma galimybe pritraukti keleivius, registruoja savo laivus šiose valstybėse, kad teisė galiotų.[5] Japonijos laivo kapitonas gali sutuokti, tačiau tik savo šalies piliečius. Kapitonas taip pat gali turėti tiesiogiai su jo pareigomis nesusijusį dvasininko ar notaro išsilavinimą.[6] Šaltiniai
Nuorodos
|