Rokoniai

Šis straipsnis apie kaimą Radviliškio rajone. Apie kaimą Pakruojo rajone skaitykite straipsnyje Rokoniai (Pakruojis).

Rokoniai

55°44′24″š. pl. 23°53′38″r. ilg. / 55.740°š. pl. 23.894°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Radviliškio rajono savivaldybė

Seniūnija

Šeduvos miesto seniūnija

Gyventojų

29

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Rokóniai
Kilmininkas:	Rokónių

Rokoniai – kaimas Radviliškio rajono savivaldybėje, prie geležinkelio ruožo Šeduva–Panevėžys. Šiauriniu pakraščiu prateka Kurys. Rokoniai įsikūrę 15 km į pietryčius nuo Šeduvos. Kaimynystėje – Labos geležinkelio stotis, Areiniškių dvaras, Butėnų, Daukantų, Vaižgų, Džiugonių kaimai. Netoli yra didžiausia šio krašto gyvenvietė Sidabravas. Yra Rokonių bažnyčia, aerodromas.

Etimologija

Kaimo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Rokas (asmenvardinis vietovardis), pridedant aukštaitišką priesagą -oniai.^[2]

Liaudies etimologija kaimo pavadinimą kildino nuo dažnų rūkų šiame tarp miškų įsikūrusiame krašte. Vietovės pavadinimas ilgai raštų ir šnekamojoje kalboje buvo „sudvigubintas“ – su u ir ū balsiais žodžio šaknyje. Šnekamojoje kalboje dažniau vartotas „Rukoniai“. Pastaraisiais dešimtmečiais įsigalėjo „Rokoniai“ kaip senesnis pavadinimas. Tokia forma minėtas jau XVI a. raštijoje.

Istorija

Rokonių vaitystė sudaryta 1554–1555 m. Jai buvo priskirti šeši kaimai, kurie buvo išplanuoti ir įkurti į rytus nuo Šeduvos miestelio, tarp Daugyvenės ir Kiršino upelių, prie kelio Naujamiestis–Šeduva. Vaitystei pavadinimas duotas nuo Rokonių kaimo vardo. 1554 m. įkurtuose Rokoniuose buvo priskirta 26 valakai ir 10 margų žemės. 1555 m. revizoriams sudarant kaimo aprašymą, 21 valakas jau buvo paimtas žemdirbių. Pažymėta, kad iš 26 Rokonių kaimo valakų 21 valako žemė priskirta vidutinei. Kaimo gyventojams uždėtos įvairios prievolės, laisvuose valakuose nustatyti mokesčiai, kaimo žemių ribos.^[3] ^[4]

Nuo seno žinomas Rokonių dvaras. Garsus archeologas Petras Tarasenka nurodo dvaro lauke, Žvirkalnyje, buvusį milžinkapį. Laikui bėgant jis buvo sunaikintas. Dvaro savininkas Matas Tracevskis laikomas Sidabravo bažnyčios įkūrėju. Nors dvare vyravo lenkų kalba, jame tarnaujantys kaimiečiai kalbėdavo lietuviškai. Minėtina ir tai, kad dvare vykdavo klojimo vaidinimai, gegužinės pamaldos, užklysdavo ir cirkas. Dvare veikė pieninė.

Susikūrus nepriklausomai Lietuvai rytinė dvaro žemės dalis išdalyta savanoriams ir bežemiams iš Baisogalos, Grinkiškio, Rozalimo, bet daugiausia iš Smilgių valsčiaus. Naujakurių kaimas Rokonių žemėje buvo pavadintas žemę matavusio matininko Daukanto pavarde. Po žemės reformos Daukantai išsiskirstė į viensėdijas.

1923 m. kaime buvo 41 ūkis su 198 gyventojais, dvare nurodytas 1 ūkinis vienetas, kuriame gyveno 75 žmonės.

Apie 1925 m. Rokoniuose įsikūrė pradinė mokykla, tačiau ji egzistavo neilgai. Rokonių vaikai mokėsi netolimame Sidabrave.

1942 m. visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, didžiausias seniūnijoje buvo Rokonių kaimas. Jame – 52 ūkiai su 228 gyventojais.

Antrojo pasaulinio karo metais frontas per apylinkę pasitraukė per vieną naktį, ir kaimas beveik nenukentėjo. Tačiau į karą buvo pašaukta ir žuvo kaimo vyrų. Po karo likusieji kaime rėmė partizanus, nakvindino juos, slėpdamiesi vieni nuo kitų. Pokario metais prasidėjo tremtys – išvežtos Lasausko, Kulbeckų, Stankūnų, Daukšų, Stalionių, Švagždžių šeimos.

1949 m. įkurtas kolūkis „Rokonių vienybė“ (pirm. Kazimieras Balnionis). Naudotas antspaudas, pagamintas su gramatine klaida – „Rūkonių vienybė“. Kai sujungė keturis kaimus, kolūkį pavadino „Raudonąja vėliava“ (pirm. Vladas Kriščiūnas).

Šiandieninio kaimo centre gyveno Aglinskų, Kudžmų, Tamošiūnų šeimos. Už Kudžmų gyveno Valiai, Žilinskai, Lasauskai, Kulbeckai, Šimkevičiai, Lukoševičiai, Mikolaičiai. Daugiausia kaime buvo Tamošiūnų ir Žilinskų.

Kaime, netoli Areiniškių dvaro, šliejosi kapinės. Jos jau prieš pusšimtį metų uždarytos. Apie tas kapines apylinkėje sklandė įvairiausių pasakojimų. Tvirtinama, kad ten buvo laidojami mirusieji maro metais.

Po Nepriklausomybės atkūrimo Rokoniuose įsikūrė stambus Šeduvos krašto ūkininkas Kazimieras Masilionis, čia atsiėmęs tėvų žemę ir tapęs gabiu organizatoriumi, kaimo lyderiu, mecenatu.

Rokonių aerodromas

Rokonių aerodromu vadinama čia 2018 m.^[5] įrengta privati oro skrydžių lauko aikštelė, atitinkanti Civilinės aviacijos administracijos taisyklių reikalavimus.^[6] Ji skirta laikinai ultralengviesiems orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti dienos metu. Gruntinio kilimo ir tūpimo tako dydis 365 x 24 m, šalia įrengta minimali infrastruktūra: angaras lėktuvų saugojimui, pilotų namai. Naudojama mėgėjiškiems, pažintiniams skrydžiams.