Utenos rajono savivaldybė
Utenos rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas šiaurės rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje. Administracinis centras – Utena. GeografijaUtenos rajono savivaldybė išsidėsčiusi Aukštaičių aukštumos šiaurrytinėje dalyje. Per rajono centrą eina Vilniaus−Utenos geležinkelis, Kauno−Daugpilio, Vilniaus−Kupiškio plentai. Asfaltuoti keliai jungia Uteną su visais kaimyniniais rajonais (Anykščių, Molėtų, Švenčionių, Ignalinos, Zarasų ir Rokiškio). Utenos rajono reljefui, kuris formavosi vėlyvuoju ledynmečiu paskutinio ledyno pakraštyje, būdingos mažos kalvos ir daubos. Jos nevienodos savo forma: vienos apskritos, kitos pailgos, vienur pavienės, kitur sudaro kalvų ir dubumų grandines. Apie Tauragnus, Saldutiškį, Pakalnius kalvų santykinis aukštis šokteli iki 25 m. Aukščiausios kalvos ties Tauragnais: Taurapilio kalnas virš jūros lygio iškilęs 246 m. Pro rajoną teka Šventoji ir jos kairysis intakas Vyžuona. Telkšo 185 Utenos rajono ežerai (didžiausi – Alaušas, Tauragnas, Indrajai, Utenas), 4 tvenkiniai. Daugelis ežerų ir pelkių sujungti mažais vingiuotais upeliais, smarkiai patvinstančiais pavasarį ir beveik išdžiūstančiais vasarą. Pastovesnio vandeningumo tik Alauša, Tauragna, Vyžuona ir Šventoji. Miškai užima beveik 29,3 % viso rajono ploto. Prie pat Utenos ošia Rašės ir Skaistašilio miškai. Didžiausi miškai – Minčios, Vyžuonų. Medžių rūšinė sudėtis labai įvairi. Be pušų, paplitusios eglės, beržai, baltalksniai, juodalksniai, ąžuolai, drebulės, uosiai, liepos. Ąžuolų giraitės išlikusios prie Pakalnių ir Ąžuolijos miške šalia Utenos. Užliejamos pievos derlingos, bet jų nedaug – tik prie Šventosios ir Vyžuonos upių. Miškuose gausu briedžių, stirnų, šernų, pilkųjų kiškių, lapių, kiaunių, mangutų. Veisiasi lūšys, užklysta vilkai. Upėse ir ežeruose daug bebrų, ūdrų, ondatrų. Žvejų dažniausiai sugaunamos žuvys − lydekos, ešeriai, karšiai, kuojos. Daugelyje ežerų sužvejojama ungurių. Gilesniuose ežeruose yra seliavų, stintų, seklesniuose − starkių, lynų, karosų, raudžių. Gyvenančios paukščių rūšys – tetervinai, jerubės, meletos, margieji geniai, juodieji gandrai, antys, laukiai, gulbės, gausiausia – paukščių giesmininkų.[2] Utenos rajonas − vienas iš respublikos rajonų, kuriuose ryškiausiai pastebimi temperatūros svyravimai. Čia anksčiausiai respublikoje susidaro sniego danga, įšąla dirvožemis ir vidutinė paros temperatūra pereina į minusinę. Žiemos, palyginti su kitais rajonais, šaltesnės. Vasaros nelabai karštos ir gana lietingos. Yra Stabulankių geologinis draustinis, Pakalnių geomorfologinis draustinis.
Istorija
Utenos rajonas sudarytas 1950 m. birželio 20 d. iš buvusios Utenos apskrities 40 apylinkių ir Utenos miesto. 1950–1953 m. priklausė Vilniaus sričiai. 1959 m. jam perduota panaikinto Dusetų rajono 5 apylinkės ir panaikinto Švenčionėlių rajono 2 apylinkės. 1973 m. sujungtos kai kurios Utenos rajono apylinkės, 1977 m. 1 apylinkė panaikinta. 1968 ir 1984 m. šiek tiek keitėsi rajono ribos. 1986 m. 1 apylinkė panaikinta. 1995 m. įsteigta Utenos rajono savivaldybė. 2009 m. birželio 26 d. savivaldybės tarybos nutarimu Nr. TS-204 įkurtos 52 seniūnaitijos.
Gyventojai
Tautinė sudėtis
Pagal tikybą
GyvenvietėsSavivaldybės teritorijoje yra:
Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):
AdministracijaAtstovaujamoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Utenos rajono savivaldybės administracija. SeniūnijosSavivaldybėje yra 10 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):
Partnerystės ryšiai
Švietimas ir ugdymasUtenos rajono savivaldybėje yra šios mokyklos:
Šaltiniai
Nuorodos
|