Dvigarsis

Dvigarsis – kalbos garsas, sudarytas iš to paties skiemens garsų, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Šis terminas apima tiek grynuosius dvibalsius (kurie laikytini dvigarsių atmaina), tiek mišriuosius dvigarsius. Kartais prie dvigarsių priskiriamos ir afrikatos.^[1]

• Grynieji dvibalsiai sudaryti iš dviejų balsių (ai, au, ei, ui, ie, uo). Iš jų ie ir uo vadinami sutaptiniais dvibalsiais, nes klausantis neįmanoma aiškiai atskirti juos sudarančių dėmenų. Lietuvių kalboje vartojamuose tarptautiniuose žodžiuose turimi dvibalsiai eu (Europa), oi (androidas), ou (šou). Vadinasi, bendrinėje lietuvių kalboje vartojami 6 savos ir 3 svetimos kilmės grynieji dvibalsiai. Jaustuke sudieu tariamas tribalsis ieu.^[2]
• Mišrieji dvigarsiai sudaromi iš balsių a, e, i, u + sklandieji priebalsiai (pusbalsiai) l, m, n, r. Jų yra 16: al, am, an, ar, el, em, en, er, il, im, in, ir, ul, um, un, ur.^[1]

Pasikeitus žodžių riboms ir kintant morfemoms, gali pasitaikyti antrinių, vėliau susidariusių mišriųjų dvigarsių arba trigarsių: tolti (plg. tolimas), mėlti (plg. mėlynas), raudonskruostis (plg. raudonas), obuolmušis (plg. obuolys), šienpjovys (plg. šienas) ir kt. Vyriškosios giminės daugiskaitos naudininke turimas mišrusis trigarsis iem (geriems, jiems, plg. sen. liet. geriemus, jiemus), moteriškosios giminės daugiskaitos naudininke ir sutrumpintame įnagininke – mišrieji dvigarsiai om, ėm (baltoms katėms, plg. sen. liet. baltomus katėmus; su baltom katėm iš su baltomis katėmis).

Kitokių mišriųjų dvigarsių yra skoliniuose ir tarptautiniuose žodžiuose, pavyzdžiui, om (kompotas), on (koncertas), ol (polka), or (orkestras, morka, korta) ir kt.

• Mokomoji tarties ir kirčiavimo programa. „Dvibalsiai“. VDU.
• Zigmas Zinkevičius. Lietuvių kalbos istorinė gramatika. T. I. Vilnius, 1980.