Niekas nenorėjo mirti
Niekas nenorėjo mirti – 1965 m. lietuviškas vaidybinis kino filmas, kurio režisierius Vytautas Žalakevičius.[1] Filmas pastatytas Lietuvos kino studijoje,[1] filmuotas Toliūnų dvare (Pasvalio rajonas), epizodai – Maslauskiškių malūne (Raseinių rajonas).[2] Tai 107 min. (1 val. 47 min.) trukmės, nespalvotas, plačiaekranis filmas;[3] pirmas sovietinis filmas, parodęs Lietuvos partizanų gyvenimą. Filmo veiksmas vyksta Lietuvos pokario kaime, kur gyventojai yra priversti grumtis dėl savo būvio, rinktis puses susirėmime tarp savų, kai vieni palaiko sovietų valdžią, o kiti remia jai besipriešinančius partizanus.[4] Filmas pelnė kino kritikų pripažinimą ir yra laikomas didelės reikšmės kūriniu Lietuvos kino istorijoje.[5] Tačiau, sukurtas sovietinės okupacijos laikotarpiu, filmas vertinamas prieštaringai dėl ideologizuoto požiūrio į svarbius istorinius įvykius.[5][6][7] SiužetasDĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės Filme parodomi 1947 m. įvykiai Lietuvos kaime, bandant įtvirtinti sovietų valdžią. „Miškiniai“ nužudo Lokį, penktąjį per metus kaimo tarybos pirmininką. Lokio sūnūs prisiekia atkeršyti. Į Lokio vietą prievarta paskiriamas Vaitkus, pats kurį laiką buvęs „miškiniu“. Vaidino
Kūrybinė grupė
Įvertinimas
Šaltiniai
Nuorodos
|