Pusbalsiai – garsai, fonetiškai panašūs į balsius, tačiau funkcionuojantys ne kaip skiemens branduolys, o kaip jo riba:[1] pagal apibrėžimą, pusbalsiai nesudaro skiemens; be to, paprastai jie trumpesni už balsius.[2]
Lietuvių kalboje tikrųjų balsių vietoj tariami neskiemeniniai, atskiro skiemens nesudarantys garsai, pusbalsiai ⟨i̯⟩ ir ⟨ṷ⟩, kai balsiai [ɪ], [ʊ] eina antruoju dvibalsio dėmeniu: darai̯ 'darai', daraṷ 'darau'.[3] Taip pat lietuvių kalboje vartojamas pusbalsis [j] (jau). Vis dėlto lietuvių literatūroje terminai „sonantai“, „sklandieji priebalsiai“ ir „pusbalsiai“ neretai vartojami kaip sinonimai, tokiu atveju aprėpiant žymiai didesnę priebalsių grupę nei minėta.[4]
Pusbalsiai yra aproksimantų pogrupis.[2][5] Nors „pusbalsis“ ir „aproksimantas“ kartais vartojami kaip sinonimai,[6] dauguma autorių terminą „pusbalsis“ taiko žymiai siauresnei garsų serijai; nėra visuotinai priimto apibrėžimo, ir į tam tikrus atvejus kalbininkai žvelgia skirtingai. Pavyzdžiui, P. Lagefogedas ir J. Madisonas lūpų dantinio aproksimanto [ʋ] nelaiko pusbalsiu.[7]
Pusbalsiai
Toliau pateikti keturi savo simbolius turintys pusbalsiai ir juos atitinkantys balsiai:[8][9]
Be šių, kai kurie kalbininkai[1]rotinius aproksimantus [ɹ], [ɻ] laiko pusbalsiais, atitinkančiais retrofleksinius balsius, pavyzdžiui, [ɚ]. Nesulūpintas liežuvio vidurinis, gomurio vidurinis pusbalsis [j̈] (arba [j˗]), atitinkantis balsį [ɨ], anglų kalboje nėra dažnai vartojamas, o sulūpintas pusbalsis [ẅ] (arba [w̟]), atitinkantis balsį [ʉ], įprastas švedų ir norvegų kalbose. Priebalsiai [l], [r], [h] kartais irgi vadinami pusbalsiais.[10][11]
Išnašos
↑ 1,01,1Ladefoged, Peter; Maddieson, Ian (1996). [ The Sounds of the World’s Languages. Oxford: Blackwell, p. 322 ISBN 0-631-19815-6.
↑ 2,02,1Crystal, David (2008), A Dictionary of Linguistics and Phonetics (6th ed.), Blackwell, p. 431–432 ISBN 978-1-4051-5297-6
